Gydantys prieskoniai

Per šalčius prieskoniai gali ir sušildyti, o ne tik pagardinti maistą

 

GYDANTYS PRIESKONIAI

 

Seniausios Rytų civilizacijos maistą gardino prieskoniniais augalais jau prieš 5 000 metų. Kinijoje, Indijoje, Egipte prieskoniai buvo naudojami ne tik maistui, bet ir gydymui bei grožiui. Atšalus orams derėtų vartoti daugiau prieskonių – jie ne tik gardina valgį, bet ir mus gydo. Kas žinotina apie jų vartojimą ir gydomąsias savybes?

 

Mėta INKĖ

 

Bazilikai padeda apsinuodijus

 

Tai vieni seniausių ir populiariausių prieskonių pasaulyje. Bazilikų tėvynė – Pietų Azijos atogrąžų miškai. Šie augalai suteikia žmonėms sveikatos ir ilgina gyvenimą.

Kavinės „Suara“ vadovė, maisto technologė Zeta Štarkevičienė pataria kvapniais bazilikų lapais skaninti sriubas, žuvų patiekalus, salotas, padažus. Jie puikiai dera su citrinomis, pipirais, česnakais, raudonėliais, šalavijais.

Bazilikų nuoviras su trupučiu druskos naudojamas burnai skalauti, dantų ir galvos skausmui malšinti. Bazilikai gerina apetitą, virškinimą, padeda apsinuodijus maistu, sloguojant, skatina atsikosėti, stiprina organizmo atsparumą peršalimui. Liaudies medicinos atstovai pataria bazilikų antpilą pasitelkti ilgai negyjančioms žaizdoms, egzemai gydyti – su juo ruošti vonias ir kompresus.
Bazilikai auga labai greitai, todėl šiltoje – 20–25 °C temperatūros – aplinkoje galima jų užsiauginti ir namuose ant palangės.
Šių prieskonių aromatą geriausiai pajusite, jei bazilikų įdėsite į patiekalą prieš patiekdami.

 

Šafranas naudingas moterims

 

Irane, Turkijoje, Graikijoje, Ispanijoje auginami daržiniai krokai, iš kurių gaunamas vienas brangiausių pasaulyje prieskonių – šafranas. Jis patiekalams suteikia pikantišką skonį ir švelnią geltoną spalvą. Tinka ryžiams, bulvėms, avienos ir makaronų patiekalams, sriuboms, troškiniams skaninti.

Šafranas – puikus gydytojas, nes išsklaido slogią nuotaiką, padeda sutelkti dėmesį, gydo skrandžio opas, migreną, valo odą. Vartokite šafrano, jei peršalote, sergate mažakraujyste, kepenų, tulžies pūslės ar širdies ligomis. Šis prieskonis itin naudingas moterims, nes stiprina gimdos raumenis, mažina skausmą mėnesinių metu, padeda nuo nevaisingumo ir t. t.

„Šafrano skonio savybės geriausiai atsiskleidžia jo įbėrus į šiltą, bet ne karštą, vandenį ar alkoholį ir palaikius nors 20 minučių. Tačiau visiškai aromatas atsiskleidžia po paros, todėl šafranu paskaninti patiekalai kitą dieną būna dar skanesni, – pasakoja Z. Štarkevičienė. – Šafranas paprastai naudojamas vienas – su kitais prieskoniais nemaišomas. Jo dėkite į patiekalus labai nedaug, kad nejustumėte kartumo.“

 

Gvazdikėliai – nuo peršalimo ir virusų

 

Gvazdikėlių tėvynė – Indonezijos salos, tačiau daugiausia jų užauginama Afrikos Zanzibaro saloje. Senovės Kinijoje prieš susitikdami su imperatoriumi pavaldiniai ir svečiai gaudavo pakramtyti gvazdikėlių – kad būtų geras burnos kvapas.

„Gvazdikėliai tradiciškai vartojami žiemos mėnesiais, nes veikia kaip profilaktikos priemonė nuo gripo, peršalimo ligų ir virusų. Šiuose prieskoniuose yra gelsvo kvapnaus skysčio eugenolio, naikinančio virusus, grybelius, todėl gvazdikėliai – puikus vaistas nuo uždegimo, pasižymintis antiseptinėmis ypatybėmis. Gvazdikėlių aliejaus kompresai efektyviai gydo žaizdas, pūlingus bėrimus“, – sako Kauno jungtinio sveikatos klubo narė Galina Žemaitienė, jau 18 metų nevartojanti jokių vaistų ir besigydanti tik prieskoniais bei vaistažolėmis.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad gvazdikėliai gali apsaugoti ir nuo virškinamojo trakto vėžio. Daugiau nei 2 000 metų jie pasitelkiami skrandžio negalavimams, dantų skausmui, artritui gydyti. Gvazdikėlių preparatai gydo akis, astmą, reguliuoja kraujospūdį. Eterinis aliejus naudojamas aromaterapijoje, kosmetikoje ir parfumerijoje.

„Gvazdikėliai naudojami kepiniams, saldumynams aromatizuoti, daržovių, žuvų marinatams ruošti, uogoms, grybams konservuoti. Kartaus prieskonio nejusite, jei į patiekalus ar gėrimus dėsite tik gvazdikėlių žiedelių, tad „kojeles“ pašalinkite“, – pataria maisto technologė Z. Štarkevičienė.

 

Cinamonas užkerta kelią aterosklerozei

 

Apie gydomąsias cinamono galias buvo žinoma jau III amžiuje prieš Kristų. Iš Azijos kraštų kilęs maloniai kvepiantis kiek aitroko skonio cinamonas (išvertus iš graikų kalbos – „nepriekaištingas prieskonis“) kadaise, kaip ir auksas, buvo sveriamas juvelyrinėmis svarstyklėmis.

Z. Štarkevičienės teigimu, cinamonu skaninami kepiniai, košės, varškė, mėsa, silkės, ryžiai. Cinamonų lazdelės tinka mėsos, žuvų patiekalų ir grybų prieskonių mišiniams, marinatams ruošti, taip pat vynui, arbatai, kavai, punšui, kokteiliams gardinti.

Cinamonas gelbsti nuo pykinimo, žarnyno infekcijų, peršalimo, gerklės uždegimo, mažina kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, naikina bakterijas. Šiame prieskonyje yra labai daug antioksidantų, užkertančių kelią aterosklerozei, šalinančių toksinus. Cinamonas žadina apetitą, gerina virškinimą ir šlapimo skyrimąsi, tinka cukrinio diabeto profilaktikai ir gydymui. Tačiau atsargiai cinamono duokite vaikams, nes gali išsivystyti diatezė. Šis prieskonis tinka migrenos skausmams malšinti: šaukštelį cukraus ir truputį cinamono išmaišykite šiltame vandenyje ir išgerkite.

„Cinamonas reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Žiupsnelį cinamono užpilkite šaukštu vandens ir išgerkite ryte tuščiu skrandžiu. Tai darykite 21 rytą iš eilės, jeigu cholesterolio kiekis jūsų kraujyje yra per didelis“, – pataria G. Žemaitienė. Pasak jos, geriau pirkti cinamonų lazdeles, o ne miltelius, mat jos yra kokybiškesnės.

Tokie prieskoniai kaip cinamonas, gvazdikėliai, čiobreliai, bazilikai, raudonėliai ne tik suteikia patiekalams subtilų skonį ir kvapą, bet ir mažina nerimą, teikia energijos, gerina nuotaiką.

 

Imbierai mažina pykinimą

 

Imbierams būdingas aitrokas skonis. Žiemą geriame imbierinės arbatos, nes ji sušildo, valgome imbierinių saldainių, sausainių, ir ne tik tuomet, kai peršąlame ar skauda gerklę. Nors dažniau žalių imbierų dedama į saldžią varškę, uogų desertus ar pyragus, jais skaninti tinka ir mėsos, žuvų, daržovių patiekalus.

Imbierai stiprina imunitetą, gerina atmintį, šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, padeda sergant artritu, hemorojumi. Tai natūralus vaistas nuo pykinimo, pilvo pūtimo. Imbierinės arbatos patariama gerti žmonėms, kuriems skirta chemoterapija, nes ji mažina pykinimą ir nereaguoja su kitais vaistais. Tokia arbata tinka nuo pykinimo ir nėščiosioms, mat nekenkia vaisiui. Taip pat teigiama, kad imbierai padeda išvengti vėžio.

Pašnekovės pabrėžia, kad imbierų reikėtų vartoti saikingai, nes jie gali sudirginti skrandį ar net sukelti odos alergiją. Todėl prieš pradedant vartoti imbierų tablečių būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Šviežias imbiero gumbas – kietas, jo žievelė – lygi (neraukšlėta). Jis turėtų kvepėti gaiviai, tačiau aitrokai. Kuo jaunesnis imbieras, tuo švelnesnis jo skonis. Šviežią imbiero gumbą suvyniokite į popierių ir įdėkite į plastikinį maišelį. Tuomet šaldytuve jį galėsite laikyti kelias savaites.

 

Aitriosios paprikos šildo ir ramina

 

Prinokusioje aitriosios paprikos ankštyje vitamino C yra daugiau nei citrusiniame vaisiuje. Aitrumą aitriajai paprikai suteikia kapsaicinas. Jo daug paprikų sėklose.

Pasak maisto technologės, aitriosios paprikos tinka įvairioms salotoms, sriuboms, mėsos, ryžių, makaronų, bulvių patiekalams, padažams gardinti. Padauginę šių daržovių, „gaisrą“ gesinkite ne vandeniu, o gabalėliu duonos ar kefyru, sultimis.

Biologiškai aktyvi medžiaga kapsaicinas skystina kraują, saugo nuo uždegimų, gerina kraujotaką ir yra puikus antiseptikas, efektyviai deginantis riebalus, mažinantis cholesterolio kiekį kraujyje. Aitriosios paprikos didina organizmo tonusą, endorfinų kiekį, tuomet mažėja stresas, tampame žvalesni. Dėl puikių baktericidinių savybių aitriųjų paprikų yra gydomųjų preparatų, kurie padeda nuo neuralgijos, radikulito, sąnarių skausmų, sudėtyje.

Visi aitrūs prieskoniai, tokie kaip pipirai, paprikos, imbierai, ciberžolės, garstyčios, krienai, šildo ir stiprina žmogaus organizmą, todėl vartokite jų dažniau, ypač kai jaučiatės sušalę.

 

Kardamonai stiprina širdį

 

Šafranas, kardamonai buvo žinomi jau antikos laikais. Iš Indijos kilę kardamonai itin populiarūs Šiaurės Afrikos ir Skandinavijos virtuvėse. Viduramžiais Europoje tai buvo vieni brangiausių prieskonių, beje, jais prekiavo tik vaistinėse. Dėl stipraus aromato ir skonio kardamonais tinka gardinti saldžius ir aštrius vištienos, jautienos troškinius, vegetariškas sriubas. Kardamonų dedama į padažus, košes, bulvių mišraines, ryžius, troškintus vaisius. Į karštuosius patiekalus jų patariama dėti likus 5 min. iki gaminimo pabaigos.

Kardamonai šalina toksinus, tonizuoja širdį, padeda vaikams įveikti nervinio pagrindo virškinimo sutrikimus. Sukramčius keletą kardamonų sėklų pagerėja burnos kvapas, balsas, ypač vartojant su pienu gerai atsipalaiduoja balso stygos. Kelios kardamonų sėklytės su šaukšteliu medaus gerina regėjimą, stiprina nervų sistemą, saugo organizmą nuo mikrobų. Beje, kardamonai skatina gleivių skyrimąsi, todėl yra naudingi peršalus, sergant bronchitu.

 

Saldžiosios paprikos gerina mąstymą

 

Garsaus keliautojo Kristupo Kolumbo dėka saldžiosios paprikos Europoje atsidūrė XV amžiuje. Jos, pramintos raudonąja indėnų druska, plačiai naudojamos vengrų, ispanų, portugalų virtuvėse, patiekalams suteikia salsvą ar vos aitrų skonį. Saldžiųjų paprikų milteliai tinka ryžiams, jūrų gėrybėms, daržovių, vištienos troškiniams, mėsos patiekalams skaninti.

Sveikuoliško gyvenimo propaguotojos G. Žemaitienės teigimu, saldžiosios paprikos saugo nuo vėžio, aterosklerozės, nutukimo, padeda įveikti infekcijas, stiprina širdį, gerina smegenų veiklą, savijautą, suteikia energijos.

Vengrų mokslininkas gavo Nobelio premiją už paprikose esančių vitaminų sudėties tyrinėjimus. Jis nustatė, kad vitamino C net 6 kartus daugiau yra paprikose, palyginti su vienodu kiekiu citrusinių vaisių.

 

Raudonėliai slopina uždegimą

 

Vieni pagrindinių prieskonių italų, ispanų ir meksikiečių virtuvėse – raudonėliai. Jais tinka skaninti keptą mėsą, bulves, pievagrybius. Raudonėlių dedama į salotas, pomidorų padažus, guliašą, daržovių, kiaušinių ar sūrio patiekalus.

Raudonėliai pasižymi raminamuoju, antiseptiniu, uždegimo slopinamuoju ir žaizdų gydomuoju poveikiu. Šios žolelės skatina žarnyno veiklą, bronchų ir virškinamojo trakto sekreciją, mažina skrandžio ir žarnyno spazmus, varo prakaitą, šlapimą, tulžį, naikina mikrobus. Liaudies medicinos atstovai pataria jomis gydyti galvos skausmus, peršalimo ligas, reumatą. Tačiau raudonėlių arbatos gerkite saikingai.

 

****************

Verta žinoti

 

* Smulkūs prieskoniai patiekalui skonį suteikia greičiau nei stambūs.

* Kepamą mėsą prieskoniais gardinkite tuomet, kai jos paviršius paruduoja. Užbėrę prieskonių, sumažinkite ugnį, kad jie neprisviltų.

*****************

 

Receptai gerai sveikatai:

 

Kardamonų, imbierų ir gvazdikėlių arbata

 

200 ml vandens, 1/3 šaukštelio kardamonų, 1/3 šaukštelio džiovintų imbierų, 2 malti gvazdikėliai.

 

Kardamonus, imbierus ir gvazdikėlius užpilkite karštu vandeniu ir uždengę palaikykite 20 minučių. Tinka gerti persivalgius ar sutrikus virškinimui.

 

Cinamono gėrimas su medumi

 

200 ml vandens, 1/2 ar 1 šaukštelis cinamono, šaukštelis medaus.

 

Cinamoną užpilkite karštu vandeniu, po kelių minučių įdėkite šaukštelį medaus ir viską gerai išmaišykite. Šis gėrimas padeda peršalus ar kosint. Jo gerkite 3 kartus per dieną.

 

Energinis gėrimas

 

350 g vandens, 1/5 šaukštelio kmynų, 1 kardamono vaisiaus grūdeliai, 2 gvazdikėliai, 1/3 cinamono lazdelės, truputis muskatų.

 

Visus prieskonius, išskyrus muskatus, užpilkite vandeniu ir pakaitinkite ant mažos ugnies 10 minučių. Tuomet įdėkite šiek tiek muskatų. Gėrimą gerkite kiek atvėsintą. Jis suteikia energijos, gerina nuotaiką.

 

Parengta pagal žurnalą „Savaitė"