Gardžios košės paslaptys

Košės skonis priklauso ir nuo kruopų kokybės, todėl neverta rinktis pačių pigiausių

 

GARDŽIOS KOŠĖS PASLAPTYS

 

Po gausių šventinių vaišių ne vienas pajuntame sunkumą skrandyje, o į riebius kepsnius ir mišraines kurį laiką net žiūrėti nenorime. Puikūs patiekalai skandžiui palepinti – košės.

 

Atrodo, kas čia yra pagaminti košę – suberi kruopas, įpili vandens ir verdi. Tačiau kodėl vienų šeimininkių košės būna gardžios, kvapnios, o kitų pagamintas valgome susiraukę? Kiekvienos kruopos turi savų paruošimo ypatumų. Tarkime, prieš verdant grikius patariama pakepinti sausoje keptuvėje, soras – perlieti verdančiu vandeniu, perlines kruopas – pamirkyti. Be to, košės skonis priklauso ir nuo kruopų kokybės, todėl neverta rinktis pačių pigiausių. Svarbus ir indas, kuriame verdama košė. Karštis jame turi gerai laikytis ir tolygiai pasiskirstyti.

 

Kiek ir kokio vandens reikia?

 

Visos šeimininkės žino: norint išvirti gardžią košę, labai svarbus kruopų ir vandens ar kito skysčio santykis (apie tai pakalbėsime, kai aptarsime atskiras košių rūšis), tačiau ne mažiau svarbi ir vandens kokybė. Vanduo gali būti labai įvairus: minkštas, kietas, prisotintas mineralinių druskų, chloruotas... Verdant košę visa tai yra svarbu. Kodėl? Ogi todėl, kad, išvirę makaronus, koldūnus, pupeles ir dar daugelį kitų produktų, vandenį nuo jų nupilame. Jis reikalingas tik taip skystis virti. Kartais taip verdame ir mėsą bei žuvis. Net jeigu su sultiniu gaminsime sriubą, pajusime, kad išvirtas iš minkšto vandens jis bus šiek tiek skanesnis. Tačiau kietas vanduo niekaip nepaveiks pačios mėsos ar ankštinių kultūrų skonio, nes jas beveik iki pat virimo pabaigos saugos plėvelė, o mėsą – apsauginis baltymų sluoksnis.

Visai kitaip verda košės. Virdami grūdai, ypač smulkinti, sugeria beveik visą puode esantį vandenį – jis reikalingas, kad kruopos išbrinktų. Tad vanduo – neatskiriama košės dalis, todėl jo kokybė yra kur kas svarbesnė, nei verdant kitus produktus. Kietame vandenyje esančios medžiagos liks kruopose, ir šios įgaus kitokį skonį. Tad košėms virti geriausia naudoti minkštą vandenį. Tačiau ką daryti, jeigu tokio nėra?

Specialistai pataria tokiu atveju pirmiau vandenį užvirti ir tik tada gaminti košę. Kitas variantas – virti kruopas vandens ir pieno mišinyje. Tokio paties rezultato pasieksime ir gaminimo pradžioje įdėję į verdamą košę sviesto ar įpylę šlakelį aliejaus.

O dabar išsiaiškinkime, kaip reikėtų virti skirtingų rūšių kruopas.

 

Grikių košė

 

Ji – viena iš paprasčiausiai verdamų, nes kiekvieną kruopelę saugo apvalkalas ir verdant neišsiskiria krakmolo. Sugadinti grikių košę – sunku, tačiau kai kurios šeimininkės ir ją pagamina neskaniai. Kodėl? Todėl, kad viską daro iš akies, nesilaikydamos taisyklių. Nors košių virimo taisyklės – labai paprastos, laikytis jų – būtina.

Svarbiausia – tinkamas kruopų ir vandens santykis. Jis verdant grikius turi būti 1:2 (tarkime, stiklinei kruopų reikia 2 stiklinių vandens). Taip pat svarbu virimo temperatūra ir laikas. Puodas, kuriame virsite grikius, turi būti sandariu dangčiu. Nelabai tiks emaliuotas, geriau rinktis nerūdijančiojo plieno ar ketaus puodą storu dugnu. Pirmąsias 3–5 minutes, kol užvirs vanduo, verdama ant didelės ugnies, vėliau – ant vidutinės, o baigiama virti ant visai mažos, kol vanduo visiškai išgaruoja. Visas 1–1,5 stiklinės kruopų virimo procesas trunka 15–16 minučių, jei viryklė – dujinė. Verdant košės negalima maišyti.

Tačiau tai – dar ne pabaiga. Reikia nuspręsti, kuo košę gardinsite. Grikiai dažniausiai skaninami sviestu, kepintais svogūnais, grybais, smulkintais virtais kiaušiniais. Jei gardinsite svogūnais, jų per daug neapkepinkite. Apkeptus svogūnus sudėkite ant verdančių kruopų, kai įpusės virimo laikas, ir jokiu būdu nemaišykite. Tiesiog uždenkite puodą ir baikite virti košę. Taip pat grikių košė gardinama ir grybais. Sviestas ir kapoti virti kiaušiniai dedami jau kruopoms išvirus.

Visais atvejais, išjungus viryklę, apie 5 minutes puodas su koše dar turi pastovėti uždengtas. Tik tada košę reikėtų pasūdyti ir išmaišyti.

 

Ryžių košė

 

Šį kartą papasakosime, kaip ryžius verda rytiečiai – juk būtent tose šalyse šios kruopos valgomos itin dažnai.

200 ml talpos indui kruopų reikia 300 ml vandens. Kruopos užpilamos verdančiu vandeniu. Puodo dangtis turi būti labai sandarus ir sunkus, kad nepakiltų netgi intensyviausio virimo metu. Virimo trukmė – 12 minučių. 3 minutes verdama ant didelės ugnies, 7 minutes – ant vidutinės, likusias – ant mažos. Po to puodas nukeliamas nuo ugnies ir laikomas uždengtas dar 12 minučių – lygiai tiek, kiek virė. O jau tada puodą atidenkite, įdėkite 25–50 g sviesto, pasūdykite ir atsargiai išmaišykite. Rytiečiai teigia, kad tik paragavę tokios košės galėsite teigti, jog žinote, koks yra tikrasis ryžių skonis.

Ryžių yra įvairių rūšių, tačiau visoms joms būdinga viena pagrindinė ypatybė – neutralus skonis. Tai leidžia gardinti šias kruopas pačiais įvairiausiais priedais, suteikiančiais košei įvairių skonių – saldų, aštrų, rūgštų, pikantišką ir t. t. Galbūt todėl ryžius mėgsta daugelis pasaulio tautų, o Azijoje, kur jų valgoma itin daug, ryžiai patiekiami su begale įvairių priedų: pomidorų ar sojų padažu, paprikomis, svogūnais, česnakais, razinomis, džiovintomis slyvomis, imbierais, aviena ar vištiena, moliuskais ir netgi uogiene...

 

Sorų košė

 

Prieš gamindami sorų kruopas nuplaukite 6 ar 7 kartus. Paskutinįkart – labai karštame vandenyje. Kodėl to reikia? Nes šios kruopos būna labiausiai užterštos. Kiekvieną sorų kruopelytę dengia apsauginė plėvelė, o patys grūdeliai yra tvirti, tad plovimas jiems tikrai nepakenks. Nuplautas kruopas dar reikia pagarinti, todėl paskutinį kartą patariama plauti verdančiame vandenyje.

Soros verdamos dideliame kiekyje vandens, nes kruopoms pusiau išvirus vanduo vis tiek nupilamas, ir tada jos užpilamos pienu, kuriame ir baigia virti.

Ši košė dažniausiai gardinama spirgučiais ir svogūnais ar sviestu.

 

Avižų košė

 

Visi žino, kad avižų košė naudinga ir vaikams, ir suaugusiesiems. Tačiau labai dažnai jos nemėgsta nei vieni, nei kiti. Gal todėl, kad ruošti šią košę mažiesiems reikia vienaip, o suaugusiesiems – kitaip. Vaikams labiau patiks greitai paruošiamos – verdamos 3–5 minutes – avižų košės. Vandens ir kruopų santykį rinkitės tokį, koks nurodytas ant kruopų pakuotės, tačiau košei pradėjus tirštėti įpilkite pieno ir baikite virti – mažyliai skystą košę valgys kur kas mieliau. Skaninkite ją sviestu, cinamonu ar uogiene. Tokia košė gali patikti ir daliai moterų, tačiau vyrus ja vargu ar suviliosite...

Tad kokia turi būti suaugusiųjų avižų košė? Ji gaminama iš tikrų avižinių dribsnių, beje, taip pat, kaip ruošiama ryžių košė (galima netgi maišyti avižas ir ryžius perpus). Gardinama sviestu ar kepintais svogūnais.

 

Parengta pagal žurnalą „Savaitė"