Profesijos pasirinkimas

Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nurodytos net 962 927 civilinės profesijos

 

PROFESIJOS PASIRINKIMAS – AKLAS, PRAKTIŠKAS AR IDEALISTIŠKAS?

 

Neseniai Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko pirminę specialistų kvalifikacijų žemėlapio – 2013 metų absolventų įsidarbinimo – analizę, kuri turėtų padėti pasirinkti paklausią ir reikalingą profesiją. Tai dar vienas bandymas suvaldyti neklusnias jaunas aveles, nes vėliau dalis jų tokiu pat gausiu srautu plūsta į darbo biržas.

 

Teodora RAŠIMAITĖ

 

Kokių švietimo sričių absolventų dabar labiausiai reikia darbo rinkai? Kas įsidarbina greičiausiai ir gauna didžiausius atlyginimus? Atsakymai į šiuos klausimus jau pradeda aiškėti. Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko, kaip jau minėta, pirminę specialistų kvalifikacijų žemėlapio – 2013 metų absolventų įsidarbinimo – analizę.

Iki šiol buvo vertinamas studijų procesas, buvo stebima, kaip jis vyksta. Dabar pirmą kartą mes einame visai kitu keliu ir vertiname rezultatą, – sakė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. – Ilgalaikė analizė leis daryti sprendimus dėl efektyvesnio finansavimo ir geriau derinti švietimo ir darbo rinkos poreikius.“

Švietimo ir mokslo viceministras pabrėžė, jog 2013 metų absolventų užimtumo duomenys demonstruoja išsilavinimo svarbą – magistrai įsidarbinimo lygiu ir uždarbiu lenkia bakalaurus, o pastarieji – kolegijų absolventus.

 

Kompiuterijos specialistų sėkmė

 

Pirminės analizės rezultatai rodo, kad kolegijų ir universitetų absolventai, baigę studijas, įsidarbina gana greitai, jų užimtumas viršija bendrą Lietuvos įsidarbinimo lygį. Iškart po studijų jie paprastai gauna mažesnį nei vidutinį atlyginimą. 2013 metų magistro studijų absolventai, praėjus metams po studijų baigimo, vidutiniškai uždirbo daugiau už tų pačių metų bakalauro studijų absolventus, nors magistro ir bakalauro laipsnių absolventų atlyginimų skirtumas laikui bėgant yra linkęs mažėti.

Vertinant įsidarbinimą pagal studijų sritis labiausiai išsiskiria kompiuterijos specialistai – būtent jie geriausiai įsitvirtina darbo rinkoje. Praėjus metams po studijų baigimo visų pakopų šios srities 2013 metų absolventai gavo didesnį užmokestį nei šalies vidutinis atlyginimas, ir jų užimtumas viršijo bendrą šalies užimtumo lygį.

Sunkiausiai darbą randa pasirinkusieji teisės studijas. Jų įsidarbinimas ir atlyginimas itin priklauso nuo išsilavinimo lygio. Magistro studijas baigę teisininkai įsidarbina lengviau ir uždirba daugiau nei šalies vidutinį atlyginimą, o bakalauro studijas baigę teisininkai uždirba mažiau nei vidutinis lietuvis ir darbą randa sunkiai.

Sukurti specialistų kvalifikacijų žemėlapį numatyta 2012–2016 metų Vyriausybės programoje. Pirminei žemėlapio analizei pabaigti prireiks dar kelių mėnesių, vėliau tikimasi ją išplėsti papildomais duomenimis. Kad būtų galima rinkti duomenis nuolatinei analizei, būtina Švietimo įstatymo pataisa, šiuo metu svarstoma Seimo komitetuose.

 

Galimybių orientuotis – ne viena

 

Tai anaiptol ne pirmas ir ne paskutinis bandymas stebėti tam tikrų profesijų, kvalifikacijų perspektyvas, įsidarbinimo galimybes. Pavyzdžiui, praėjusių metų kovą pradėjo veikti Lietuvos profesijų klasifikatoriaus tinklalapis profesijuklasifikatorius.lt. Pagal naująją tvarką, įsigaliojusią nuo 2013 metų lapkričio 1 dieną, darbdaviai, priimdami į darbą darbuotojus, „Sodros“ teritoriniams skyriams turi pateikti duomenis apie darbuotojų profesijas, tad pirmiausia klasifikatorius lengvina jų darbą.

Pasitelkus klasifikatorių galima „nusibraižyti“ ir kvalifikacijų žemėlapį, stebėsenos ir analizės sistema leidžia susieti studijų ir profesinio mokymo absolventus su darbo vieta pagal profesiją ir stebėti jų įsidarbinimą, darbo užmokesčio augimą, išvykimą į užsienį.

Specialistų kvalifikacijų žemėlapis buvo kuriamas siekiant kuo geriau informuoti apie specialistų poreikio struktūrą ir išsiaiškinti, kurias specialybes baigusieji yra reikalingiausi ir turi daugiausia galimybių įsidarbinti. Kvalifikacijų žemėlapis taip pat padeda įvertinti, kurių aukštųjų mokyklų absolventai yra patraukliausi darbdaviams, ir matyti, kokios profesijos dominuoja rinkoje.

Profesijų klasifikatorius praktiškai pritaikomas rengiant statistikos duomenis, atliekant mokslinius tyrimus ir t. t. Šis klasifikatorius pasitarnavo ir sudarant Lietuvos profesijų žemėlapį.

 

Kiekvienam – po profesiją

 

Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nurodytos net 962 927 civilinės profesijos – beveik po vieną kiekvienam darbingam žmogui. Civilinių profesijų sąraše paskutinė, 962 927 numeriu pažymėta, profesija yra baseinų prižiūrėtojas. Klasifikatoriuje galima aptikti ir išties egzotiškų profesijų, pavyzdžiui, bagažo nešikas, golfo kamuolių padavėjas, teatro programėlių pardavėjas, etikečių klijuotojas (rankomis), grafičių valytojas. Yra nurodyta ir profesijų, iš kurių pavadinimo net apytiksliai nesuprasi, kuo jos atstovai užsiima, pavyzdžiui, stratigrafas, mikropaleontologas, reologas ir pan. Stratigrafija – geologijos mokslo šaka, nagrinėjanti uolienų sluoksniavimosi dėsningumus ir nustatanti jų amžių; mikropaleontologai ieško ir tiria Žemės sluoksniuose išlikusių suakmenėjusių mikroorganizmų (žiedadulkių, sporų, dumblių ir kt.); reologija – mokslas, tiriantis medžiagų deformaciją ir takumą. Tad lygiai taip pat sėkmingai gali dirbti ir žmogus, turintis itin retą, nišinę, profesiją. Tegul ir ne reologo, o arboristo (profesionalaus medžių prižiūrėtojo), tiesa, kol kas darbo Lietuvoje šios profesijos žmonėms nėra daug, dažniausiai jie dirba užsienyje, tačiau laikui bėgant ir Lietuva ims labiau rūpintis savo medžiais.

Atsižvelgiant į žmonių poreikius, gimsta keisčiausios profesijos. Didžiojoje Britanijoje prieš kelerius metus atsirado tarnybų, kurios padeda britams išvengti eilių. Profesionalių stovėtojų paslaugos nėra pigios, siekia 30 svarų už valandą, bet besinaudojantieji jomis, matyt, laikosi nuomonės, kad jų laikas – brangesnis.

Tokijuje gyvenimo tempas – labai spartus, todėl nėra nieko keisto, kad šiame mieste atsirado pokalbių partnerio profesija. Šios profesijos atstovai sėdi savo būdelėse, esančiose judriuose Tokijo rajonuose, ir už nedidelį mokestį kalba su visais norinčiaisiais. Per savaitę kiekvienas profesionalus pokalbių partneris pakalba vidutiniškai su 8 tūkstančiais žmonių!

Japonijoje taip pat paklausi SMS žinučių kūrėjo profesija. Bet kuris žmogus gali kreiptis į tokį profesionalų žinučių rašytoją ir užsakyti sukurti sveikinimą ar linkėjimą. Ši neįprasta profesija – labai pelninga, nes yra žinoma, kad Japonijos gyventojai išsiunčia daugiausia SMS žinučių visame pasaulyje.

Dideliuose Kinijos miestuose neseniai atsirado tarnybų, kurių atstovai už nedidelę sumą, prilygstančią maždaug 3 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio centams, turistams pasako, kaip pasiekti artimiausią... tualetą. Oficialiai šie žmonės vadinami tualetų gidais. Jie netgi turi skiriamąjį ženklą, leidžiantį juos atpažinti didžiulėje minioje, – raudoną raištį ant rankos.

Kinijoje yra dar viena neįprasta profesija – išnuomojamas giminaitis. Pasirodo, šioje šalyje gyvuoja tokia tradicija: svarbiose šventėse (sutuoktuvių, gimimo dienos ir kt.) turi dalyvauti kuo daugiau žmonių. Kartais savų giminaičių nepakanka, tokiu atveju galima kreiptis į specialias tarnybas, kurios išnuomoja giminaičius...

Antarktidoje gyvena pingvinai. Tai labai smalsūs paukščiai, tad jie dažnai užverčia galvas į dangų žiūrėdami, kaip virš jų skrenda poliarininkų sraigtasparniai. Pingvinų kaklai – trumpi, o kūnas – nerangus, todėl gana dažnai šie gyvūnai nuvirsta ant nugaros. Savarankiškai apsiversti ir atsistoti pingvinai nesugeba, todėl jie tikrai žūtų, jeigu jiems niekas nepadėtų. Dėl šios priežasties poliarinėse stotyse darbuojasi žmonės, kurių vienintelis rūpestis yra padėti nerangiems pingvinams. Oficialiai jie vadinami pingvinų apvertėjais.

Elitinėse Europos galvijų fermose yra įdarbinta po porą neįprastų specialistų – karvių pedikiūrininkas ir smegenų išėmėjas. Pirmasis atsakingas už galvijų kanopų būklę, nes kojų problemos blogai veikia gyvūnų savijautą ir sumažina jų gebėjimą daugintis. Kitos profesijos atstovas dirba skerdykloje ir atidžiai stebi, kad užmuštų karvių smegenys būtų atsargiai išimtos iš kaukolės, nes jos yra išgabenamos į elitinius restoranus, todėl turi atrodyti nepriekaištingai.

Visa tai – išties egzotika, tačiau puikus įrodymas, koks begalinis skaičius yra būdų, kaip galima užsidirbti gyvenimui. Žinoma, valstybės suinteresuotos, kad būtų kuo mažiau bedarbių, verslininkai suinteresuoti, kad jų verslas funkcionuotų, tačiau tai yra jų, o ne mūsų interesai. Savas gyvenimo kelias ir profesijos pagal pašaukimą paieškos nėra ir niekuomet nebuvo tik tušti praėjusio amžiaus plepalai. Šiais laikais tikrai nėra taip, kad reikia „čiupti“ pirmą pasitaikiusią paklausią ir pelningą profesiją ir su ja pulti į darbo rinką tenkinti verslo ir Lietuvos poreikių.

 

Susikursime profesiją patys

 

Nors dažnai kalbama taip, tarytum profesijos pasirinkimas būtų baigtinis, visą žmogaus gyvenimą nulemsiantis žingsnis, neretai užmirštama, kad šiuolaikinis žmogus turi ir gali mokytis visą gyvenimą, keisti profesiją, įgyti kelias profesijas. Tarptautinės personalo atrankos kompanijos „Manpower“ duomenimis, dviejų ar daugiau specialybių kompetencijų turinčių darbuotojų poreikis nuolatos auga. 2012 metais tokie darbuotojai sudarė šeštadalį visų „Manpower“ įdarbintų darbuotojų, o 2013-aisiais – jau ketvirtadalį.

Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus įdarbinančios įmonės taip pat vertina darbuotojus, turinčius tarpdisciplininių žinių, – pardavimo vadybininkus, turinčius techninį išsilavinimą ir inžinerinio darbo patirties, technologus, dirbusius pardavėjais-konsultantais, retų kalbų žinovus, nors net išsamiausiame paklausiausių profesijų sąraše nerastume, sakykime, urdu ar suahelių kalbos specialistų. Žinoma, vertinami ir darbuotojai, puikiai išmanantys kokią nors sritį ir puikiai kalbantys kokia nors užsienio kalba, tegul ir anglų ar prancūzų, bet, tarkime, agronomijos ar šildymo technikos tematika. Tad ateityje daug ką lems ne kokia nors viena įgyta šiuo metu paklausi specialybė, kurios po 5 ar 10 metų gal išvis nereikės, o įvairiapusė kompetencija, profesinis paslankumas ir, žinoma, pagrindas, ant kurio galima statyti savo ateities užsiėmimo rūmą, sakykime, kad ir profesionalus anglų kalbos mokėjimas, specialios kokios nors srities žinios ir, pavyzdžiui, patirtis pardavimo srityje ar konsultuojant klientus.

Aišku, nereikia aklai pulti ir įgyti paklausią ar juo labiau nepaklausią profesiją toje srityje, kurioje savęs nematome ar matome tik kaip samdomą darbuotoją. Pavyzdžiui, teisininkų Lietuvoje, kaip teigiama, yra nuolatinė perprodukcija, tad jeigu kas nors baigęs tokias studijas save įsivaizduoja tik su advokato mantija ar kaip samdomą darbuotoją kokioje nors prestižinėje advokatų kontoroje, aišku, teks nusivilti ir tapti tuo nuolatos linksniuojamu „pertekliumi“. Tačiau teisinių žinių mūsų žmonėms dramatiškai trūksta, o teisinės paslaugos – gana brangios, tad jei naujai iškepti teisininkai sugebės suderinti šiuos du dalykus ir sugalvoti, kaip tarnauti žmonėms, laimės ir visuomenė, ir jie patys.

 

Parengta pagal žurnalą „Savaitė"