Pirkėjai ir apsaugininkai. Kodėl kyla konfliktai?

 

Prekybos centruose nuolat verda gyvenimas: pirkėjai renkasi prekes, salės darbuotojai rūpinasi, kad lentynose, vitrinose ir šaldytuvuose nieko nestigtų. Kasininkai skaičiuoja pinigus, nenuilsdami kartoti „Sveiki“ ir „Dėkui, kad pirkote“. O visą parduotuvės vyksmą akylai stebi apsaugos tarnybos vyrukai ir merginos.

 

Birutė JANČIENĖ

 

Pasak „Maxima LT“ komunikacijos vadovės Renatos Saulytės, jų prekybos tinklas šiuo metu nesinaudoja kitų saugos agentūrų paslaugomis, čia dirba personalo skyriaus kruopščiai atrinkti apsaugos darbuotojai. Kokios prekybos centro apsaugos darbuotojo funkcijos, už ką jis atsakingas? Tinkle dirbantys apsaugos darbuotojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei įmonės vidinėmis taisyklėmis, yra atsakingi už parduotuvių bei kitų įmonei priklausančių objektų apsaugą bei užtikrina, kad būtų laikomasi visų viešosios tvarkos reikalavimų. Apsaugininkai rūpinasi ne tik turto apsauga, bet ir užtikrina klientų saugumą. Taip pat rūpinasi parduotuvių vidaus tvarka bei visų procesų sklandumu ir skaidrumu.

 

Apsaugininkas – ne salės darbuotojas

 

„Kur rasti gyvūnų maisto skyrių? Reikia ėdalo jaunam šunyčiui, ir kad tas ėdalas būtų papildytas vitaminais ir mineralais“, – garbaus amžiaus moteris „prisvilusi“ prie įėjimo į prekybos salę mindžikuojančio apsaugos darbuotojo. Išgirdusi, kad teirautis reikėtų salės darbuotojo, garsiai piktinasi apsaugininko „nekompetencija“. Tebūnie! Juk ji – senolė! Tačiau, kai panašias pretenzijas reiškia pusamžis vyrukas, kiek neįprasta. „Kur čia meškerę rasti?“ – tempia už parankės apsaugos darbuotoją, piktindamasis parduotuvės permainomis, girdi, anksčiau čia ir meškerę, ir kabliukų pirko, o dabar šios prekės išgaravo. Apsaugininkas tvirtina, kad prekių išdėstymas – ne jo kompetencija, pirkėjas – suirzęs, girdi, kokių velnių čia slampinėji, jei negali pagelbėti. Būna ir taip, kad žmogus teiraujasi apsaugininko apie prekės garantinį laiką ir grąžinimo galimybes. Ar apsaugos darbuotojas privalo visa tai žinoti? Pasak pašnekovės, apsaugos darbuotojai neprivalo žinoti, kurioje lentynoje surikiuotos gyvūnų maisto pakuotės, o kur išdėlioti šampūnai. Be abejo, jie turėtų paaiškinti pirkėjui, kad to reikėtų teirautis salės darbuotojų – konsultantų arba kreiptis į parduotuvės informacijos centrą.

 

Apsaugos darbuotojai neprivalo žinoti, kurioje lentynoje kas išdėliota, tokios informacijos reikėtų klausti salės darbuotojų. „Eltos“ nuotr.

 

Nesusipratimai, kurių galima išvengti

 

Kartais pasitaiko: išeinate iš parduotuvės, rankose – didžiulis pirkinių krepšys ir staiga prisimenate, kad pamiršote nusipirkti pieno? Ir, kaip tyčia, atėjote pėsčias ar atvažiavote viešuoju transportu, žodžiu, esate be automobilio. Taigi grįžtate dar kartą į prekybos centrą. Įeinate į prekybos salę, apsaugos darbuotojo akys užkliūva už jūsų krepšio. Ir laimei! Antraip veikiausiai laukia nemalonus incidentas prie kasos, kai norėsite sumokėti už pieną.

Grįžkime prie krepšio. Apsaugininkas pasiūlo jį palikti saugojimo spintelėje arba parodyti krepšio turinį. „Kokių velnių?! Skubu, ką tik apsipirkau! Pamiršau pieno!“ – girdėti pasipiktinimas. Tačiau apsaugos darbuotojui nerūpi, ką ir už kiek žmogus pirks. Jis tik pasiūlo pirkėjui išvengti nesusipratimų – t. y. nesinešti į salę prekių, kurių čia yra. Ir vien tam, kad netektų mokėti antrą kartą.

Nejau gali taip nutikti? Be abejo, kasoje dirbantis asmuo paprašys parodyti pirkinius ir kils nesusipratimas. Jūs savo teisumą veikiausiai bandysite įrodyti išsaugotu atsiskaitymo už pirkinius kvitu. Vis dėlto parduotuvės darbuotojas gali iškviesti apsaugą: bus tikrinami kvite išvardytų pirkinių ir maišelyje esančių prekių atitikmenys. O kilus neaiškumų netgi peržiūrimi vaizdo kamerų įrašai. Ir nors vagyste apkaltinti nebūsite, sugaišite nemažai laiko. Nervų – taip pat. Taigi, užuot piktinęsi, verčiau palikite krepšį saugojimo spintelėje.

 

Atverti rankinę – lygu kaltinti vagyste?

 

Prekybos centro kasininkas, taip pat ir apsaugininkas gali paprašyti praverti pirkinių vežimėlyje pūpsančią rankinę ar kuprinę. Ir visai ne todėl, kad įtaria vagyste. Tai – savotiška prevencijos forma. Prekybos centruose vagysčių pasitaiko. Ir gana dažnai. Apsaugos darbuotojai turi teisę paprašyti atverti krepšį. Tai numatyta jų darbo instrukcijoje. Neskubėkite konfliktuoti, kaltinti, smerkti, o dažnai ir plūstis. Žinoma, jūsų valia sutikti ar nesutikti parodyti rankinės turinį. Tačiau atminkite, jeigu prašymo nevykdysite, o apsaugos darbuotojai turės pagrįstų įrodymų, kad nugvelbėte prekę, išsisukti nepavyks – būsite sulaikytas ir perduotas policijai. Kokie tie pagrįsti įrodymai? Be abejo, vaizdai, užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameromis.

Parduotuvių apsaugininkai mato daugybę reginių. „Kartą pasiteiravau į prekybos salę įeinančios orios ponios, kuri nešėsi didžiulę rankinę, ar ji neįsineša kitur pirktų prekių, kokių yra ir mūsų prekybos centre? Paklausiau tik dėl to, kad vėliau nekiltų nesusipratimų. Oi, kokių įžūlių kaltinimų išgirdau, – juokiasi apsaugininkas Tomas. – Sužinojau, kad esu niekingas asilas, sergantis Dauno liga.“ Tačiau po gero pusvalandžio tas bjaurus nevykėlis tapo ponios gelbėtoju. O buvo taip. Moteris, atsainiai užsimetusi ant peties didžiulę rankinę, rikiavo pirkinius ant prekių takelio. Pajuto, lyg kažkas timptelėjo už rankovės. Ir garsų: „Jūsų piniginė!“ Čiupt už rankinės – piniginės nėra! Laimei, vagišiui nepavyko pasprukti. Jį sulaikė tas pats „nevykėlis“ apsaugininkas Tomas.

 

Kada teks mokėti už sudužusį šampano butelį?

 

Situacijų, kai iš rankų išslysta lėkštė ar šampano butelis, prekybos centruose nutinka kasdien. Be abejo, tokiais atvejais mikliai prisistato apsaugos darbuotojas. Kas tuomet? Reikia nustatyti, kas kaltas, prekybininkai ar jūs?

Tuomet būtina žinoti, ar prekė sudužo dėl jūsų neapdairumo, ar prekybos centro darbuotojai ją netinkamai pastatė, padėjo ir pan. Tad laukia vienokia atsakomybė, jeigu, užsižiopsoję į kažkur matytą žmogelį, netyčia paleidote iš rankų puodelį ar stiklainį, kitokia – jeigu daiktas sudužo, tiesiog einant pro šalį – užkliudžius paltu. Situacija dažniausiai greitai išsiaiškinama, peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašą. Be abejo, jei kalti prekybos centro darbuotojai (netinkamai išdėstę prekes), žalos atlyginti nereikės, tačiau jei akivaizdu, kad prekę sugadinote (sudaužėte, sulamdėte, įlenkėte ir t. t.) jūs, privalėsite už ją sumokėti. Jeigu vaizdo kameros įrodo jūsų kaltę, tačiau jūs vis tiek prieštaraujate ir atsisakote padengti nuostolius, apsauga turi teisę jus sulaikyti, o tolesnį incidento tyrimą perduoti policijai.


Beje, policijos pareigūnai gali būti iškviesti ir dėl asmens tapatybės nustatymo, jeigu incidento metu atsisakytumėte prisistatyti prekybos centro administracijai. Žinoma, niekada ne pro šalį žinoti ir vartotojų teises, nurodytas Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos tinklalapyje.

 

„Netyčia“ nugvelbtas pirkinių krepšelis

 

Kai kuriuose prekybos centruose pro kasas pravežant pirkinių vežimėlius ar nešant pirkinių krepšelius, suveikia prie jų pritvirtinti apsaugos įtaisai – pasigirsta pypsėjimas. Ar tai – vagystė? Apsaugos darbuotojai primena, kad pirkiniams sudėti skirtas „taras“ reikia palikti prekybos salėje, o prekes susikrauti į specialius pirkinių krepšelius. „Nesąmonė! Kvailystė!“ – ištisa nepasitenkinimą išreiškiančių žodžių lavina. Esą, krepšys ar vežimėlis reikalingi nugabenti prekėms iki automobilio! „Pasitaiko, kad pirkinių krepšelius pirkėjai, tyčia ar netyčia, įsideda į automobilį. Teko girdėti kalbų, esą tokia tara puikiai praverčia sukrauti obuolius ir kitas sodo gėrybes. Tiesa, šiandien tikriausiai visuose prekybos centruose plastikinius pirkinių krepšelius privalu palikti prieš kasas. Et, ką ten krepšeliai! Kolegos matė, kaip vienas pirkėjas net pirkinių vežimaitį bandė pasisavinti – grūdo į automobilio bagažinę, o užkluptas nepatogioje situacijoje, užuot suglumęs ir atsiprašęs, plūdo apsaugininkus visais žinomais keiksmažodžiais“, – pasakojo apsaugininkas Tomas. Reikėtų nepamiršti, kad krepšelis ar vežimėlis yra prekė, kurios pasisavinimas traktuojamas kaip vagystė. O sulaikyti piktavalius, besigviešiančius svetimo turto, be abejo, apsaugininkų pareiga.

 

Prižiūri viešąją tvarką

 

Dar viena situacija. Prekybos centre zuja mažyliai. Kol tėvai ramiai renkasi prekes, neprižiūrimos atžalos krečia eibes. Žiūrėk, saldainį iš popierėlio lupa, sulčių butelio kamštelį suka ar grindimis tįsia patikusią mašinytę. Gerai, jeigu tėveliai atžalas sudrausmina. Tačiau, pasak apsaugininkų, pasitaiko, kad pusiau nugertas sulčių butelis grūdamas atgal į lentyną, o žaislinis automobilis su nukritusiu ratu slepiamas batų dėžėje. Ir vėl – konfliktas!

Žinoma, kiekvienas prekybos centras turi savo tvarką, vidaus taisykles, kurios kabo informaciniuose stenduose. Į prekybos salę draudžiama vestis keturkojus augintinius, neštis valgomuosius ledus, važinėti riedučiais, paspirtukais ir pan. Taip pat draudžiama ragauti prekybos salėje esančių maisto prekių – sausainių, saldainių, vaisių, uogų. Pirkinius būtina krauti į specialius krepšius ar vežimus, o ne į rankinę, iš kurios, esą, paskui rūšiuosite ant prekių takelio prie kasos. Prieštaraudami ar ignoruodami taisykles, pažeisite konkretaus prekybos centro vidaus tvarką ir, be abejo, sulauksite apsaugos darbuotojų dėmesio. Kaip elgiasi apsaugininkai panašiose situacijose? Išprašo įžūlius pirkėjus iš parduotuvės. Žinoma, pasitaiko ir tokių, kurie priešinasi ir toliau elgiasi taip, kaip jiems patinka. Tokiu atveju įžūlūs pirkėjai gali būti sulaikyti ir perduoti policijai.

Įsigijote nekokybišką prekę, tarkime, virdulį? Čiupkite už dėžės, dar pirkimo kvitą prigriebkite ir – į parduotuvę pakeisti? Tik neužsiimkite „saviveikla“ – neskubėkite patys pasikeisti virdulio. Kreipkitės į informacijos centrą, kur jums paaiškins, kaip pasikeisti nekokybišką prekę, arba grąžins pinigus.

 

Apsaugos darbuotojams iš pirkėjų lūpų kartais tenka išgirsti ir nemalonių žodžių...

 

Keisti pirkėjų įgeidžiai

 

Prieš kelerius metus vienoje „Maximos“ parduotuvėje pirkėjas sumanė susižvejoti karpį tiesiai iš parduotuvėje esančio baseinėlio. Apsaugos darbuotojų paprašytas užbaigti žūklę ir paklaustas, kodėl taip elgėsi, patikino, esą, neturėjęs jokių blogų kėslų, tik parūpę išbandyti, ar žuvys kimba. Žinoma, toks piliečio elgesys – vienus suerzinęs, kitus prajuokinęs – vis tik traktuojamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Pasak R. Saulytės, pastaraisiais metais vis atsiranda klientų, kurie puikiai išmano savo teises, tačiau pamiršta, kad turi ir tam tikrų pareigų. Apsaugos darbuotojai stengiasi priminti, kad parduotuvėse privaloma laikytis viešosios tvarkos. „Taip pat glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos policija, kuri mums gelbėja vagystės bei sudėtingų konfliktų atvejais“, – sakė R. Saulytė.

 

Parengta pagal žurnalą „Savaitė"