Kodėl gražėja kardeliai?

 

Įsivaizduokite tokį naujos veislės pristatymą: „Na, šių kardelių spalva kaip spalva, mėgstama, tokių auginama jau kelis dešimtmečius, žiedo forma įprasta, laiko patikrinta...“ Gėlininkai tikriausiai sureaguotų: kam išvis kurti veislę, kuri niekuo nesiskiria nuo jau žinomų?

 

Antanas Markevičius

 

Nemaža dalis įvairių sričių gaminių būtent tokie ir yra – jie vieni nuo kitų beveik nesiskiria ir parduodami tik remiantis nuostata, kad parduoti galima viską. Skiriasi tik kaina ir reklamai bei vadybai skirtų lėšų bei laiko sąnaudos. Turime suvokti, kad dabartinėje vartotojiškoje visuomenėje gėlės taip pat yra prekė. Nors gal kai kam ir nemalonu tai pripažinti, tačiau visame pasaulyje grožis yra verslas. Olandijoje, Keukenhofo tulpių parke, ar kitur nuo grožio aikčiojantys gėlių mėgėjai iš tiesų mato tik milžiniškam verslui tarnaujantį reklaminį šou.

 

Nauja kardelių veislė – tai prekė

 

Garsiausi pasaulio gėlininkystės ūkiai užsiima ir selekcija – kuria naujas veisles. Tai tiesiog būtina norint išlikti rinkoje. Gėlės – gyvi organizmai; jos dauginasi ir yra dauginamos. Jei kardelių veislė išvesta prieš keliasdešimt metų, tikėtina, kad visame pasaulyje šios veislės kardelių kasmet užauginama šimtai tūkstančių. Tokios veislės sodmenų siūlo daugybė augintojų ir didmeninė kaina nukrenta iki varganų grašių. Tai nerentabilu, be to, jei negali pasiūlyti nieko išskirtinio, pirkėjams greitai tampi nebeįdomus. Todėl garsios firmos žūtbūt stengiasi pateikti ką nors, ko neturėtų kiti. Jei nesugeba sukurti, bent nusiperka autorių teises. Niekuo neišsiskiriančių veislių kasmet kas nors užregistruoja nors kelias. Tačiau visko persisotinusioje rinkoje nelabai pastebimos ir gana originalios veislės, tik jos turi daugiau galimybių atkreipti specialistų dėmesį. Todėl rimtesni selekcininkai kruopščiai dirba tobulindami būsimų veislių savybes. Jų dėka augalų išvaizda per kelis dešimtmečius pakinta neatpažįstamai. Originali išvaizda (spalva, žiedo forma), kokybiški tvirti žiedynai, puikus dauginimasis, didelis atsparumas ligoms – čia kūrėjams yra ir dar ilgai bus ką veikti.

Geras selekcininkas moka ne tik sėkmingai sukryžminti augalus ir užauginti sėjinukus. Jis turi pastebėti menkiausius naujus vertingus bruožus, kurie kartais būna vos įžvelgiami, vėliau juos reikia įtvirtinti ir išryškinti toliau kryžminant. Tuomet po kelerių kantrybės metų – o kartais net po gero dešimtmečio – gimsta kas nors neįprasta, gražaus. Gal netgi egzotiška. O gal tai bus veislė, kurią kada nors, po daugelio metų, gėlių augintojai pavadins tiesiog „nemirtinga“. Viskas priklauso nuo tėvinių veislių genetikos ir selekcininko vaizduotės bei nuovokos. Jei pastarieji du veiksniai menkoki, kartais padeda ir atsitiktinė bitė...

Svarbiausia gėlės savybė yra kartu ir jos paskirtis – tai grožis. Jis suvokiamas nevienodai, todėl jo niekada nebus per daug. Kuriant naują grožį, tobulinama ir gėlės kokybė.

 

Kardelių grožio evoliucija

 

Mažiau nei prieš šimtmetį kardelių „dizainas“ apsiribojo žiedo dydžių ir spalvų įvairove. Apibūdinimo „žiedo forma“ tiesiog nereikėjo – visų veislių žiedai buvo lygiais ir gana gležnais žiedlapiais. Prieš Antrąjį pasaulinį karą pasirodė pirmosios šiek tiek gofruotos veislės. Storesni klostėti ar banguoti žiedlapiai – nauja ir vertinga veislės savybė. Tokie žiedai būna standesni, ne tokie jautrūs nepalankiems orams, lengviau transportuojami, todėl maždaug per 25–30 metų negofruotos veislės buvo beveik visai išstumtos iš rinkos. Suklestėjo formų įvairovė – smulkiai arba giliai klostėti ir banguoti kardeliai apvaliais arba drugelio formos žiedais. Kartu ėmė tobulėti ir spalvos – jos sodrėjo, ryškėjo, sukurta naujų daugiaspalvių derinių. Atsirado smulkiai dryžuoti, vadinamieji muariniai, kardeliai – ši linija įdomi iki šių dienų, tačiau muarinių veislių nėra daug.

Visas būrys pasaulio selekcininkų lieja prakaitą, stengdamiesi sukurti pilnavidurius kardelius, bet niekam nepavyksta – gali nors sieną kakta daužyti. Nepadeda nei sėklų švitinimas rentgenu, nei cheminiai reagentai. Pilnaviduriai sėjinukai mutantai per kelerius metus grįžta į pradinę būklę – žiedai vėl pasidaro su 6 žiedlapiais, pilnaviduriškumo – nė ženklo. Matyt, neleidžia Aukščiausiasis savo pameistriams selekcininkams kurti visko, kas tik jiems šauna į galvą. Tačiau indukuota mutagenezė atveria kelią kitokiems efektingiems žiedų išvaizdos pokyčiams: tai šerkšnoti arba karpyti žiedlapių pakraščiai, žali dantyti apvadai, skirtingų spalvų vidiniai ir išoriniai žiedlapiai („žiedo žiede“ tipas), tamsesni, bet į pakraščius šviesėjantys žiedai („luminata“ tipas). Pradėjo formuotis naujos egzotiškos išvaizdos kardelių linijos. Vadinasi, ateityje šių gėlių išoriniai požymiai bus labiau išgryninti, pagerės egzotinių veislių žiedynų kokybė. Kardelių selekcininkai tikrai ką nors išspaus iš muarinių ir egzotinių veislių derinio. Pirmieji rezultatai matyti jau šiandien.

 


Egzotinių kardelių žiedynai dažnai būna netaisyklingi (nuotraukoje matomi į visas puses nuo žiedyno pakrypę žiedai; prastas netaisyklingas išsidėstymas.

 


Pink Hummingbird - Lietuvoje žinomas kaip 'Rausvasis Kolibris'. Viena iš nedaugelio egzotinių veislių su taisyklingu žiedynu.

 


Fairies Touch, Fėjos Prisilietimas - tai viena ir ta pati muarinė veislė, tik Amerikoje ji registruota anglišku pavadinimu. Beje, 2015 metais Amerikoje pelnė „Mėlynojo Kaspino" apdovanojimą (Blue Ribbon Tabulation).

 

Orientalistas - naujas muarinis sėjinukas.

 


Žingsnis į nežinią - naujausias 2015 metų kūrinys. turi ir egzotinių, ir „žiedas žiede" tipo bruožų.

 


Cocoaheart, Medaus Skonis - „luminata" rūšies kardeliai su šviesėjančiais žiedlapių pakraščiais.

 


Smoky Panther - pirmieji žingsniai link naujos šlakuotųjų kardelių dizaino linijos (žiedlapiai su rudais šlakeliais).

 


Andromedos Ūkas ir Potėpis - egzotinių ir muarinių kardelių kryžminimo rezultatai. Matomi abiejų dizaino linijų bruožai.

 


Night Wings, Aš Toks ir Dancing Shiva - įvairių dizaino linijų mišinys.

 


Raganų Pasaulis, Requiem For Lithuania, Guru, Exotic Delicacy - egzotinės rūšies kardelių veislės ir sėjinukai.

 

Autoriaus nuotr. (fotografuota autoriaus gėlyne)

 

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode"