Rimta kalba apie avalynę

Ž. Maslausko teigimu, batų pasiūla vis gausėja, o jų kokybė prastėja

 

RIMTA KALBA APIE AVALYNĘ

 

Apie labai svarbią mūsų aprangos dalį – avalynę – kalbamės su žinomu šalies batų dizaineriu ir batsiuviu Žanu Maslausku.

 

Arūnas MARCINKEVIČIUS

 

Avalynei skiriame per mažai dėmesio

Ž. Maslauskas, atsižvelgdamas į savo vadovaujamoje batų siuvimo ir taisymo dirbtuvėje Kėdainiuose taisomų batų srautą (jų taisoma išties nemažai), daro optimistinę išvadą: dažniausiai žmonės atneša taisyti odinius batus. Tai reiškia, kad mūsų žmonės stengiasi augoti savo kojas. Juk batuose, kurie pagaminti iš visokiausių odos pakaitalų, kojos prakaituoja, juose kaupiasi drėgmė, todėl kojos šunta. Tačiau gaila, kad geresnę avalynę gali sau leisti tik aukštesnio visuomenės sluoksnio žmonės; tie, kurie gyvena tegaudami minimalią algą, dažniausiai perka batus iš dirbtinės odos, nes šie yra pigūs. „Vis dėlto labai dažnai daroma ta pati klaida: drabužiai – geri, o avalynė – netinkama, – pabrėžia žymiausias Lietuvos batsiuvys. – Tai, deja, jau tampa norma Lietuvoje. Gal todėl, kad mūsų žmonės apie tai vis dar turi labai mažai informacijos.“

O mūsų avimų batų spalvų „įvairovė“ Žanui kelia siaubą. Kasdienės vyriškos avalynės spalvos – juoda (90 proc.) ir ruda. Tik nedaugelis vyrų bent jau vasarą renkasi šviesesnę avalynę. Laimei, mūsų moterys yra žymiai drąsesnės, norinčios ir nebijančios išsiskirti. Jos perka įvairių spalvų batų.

 

Kokie batai kur tinka?

Jau praėjo tie laikai, kai mūsų ką tik iškepti politikai į oficialius priėmimus ateidavo vos ne su šlepetėmis ir būtinai baltomis kojinėmis. Dabar pasiturintis mūsų visuomenės sluoksnis jau moka prie kostiumo priderinti kaklaraištį ar prie smokingo – marškinius. O štai prie kostiumo ar smokingo tinkamai priderinti batus dar ne visiems pavyksta.

„Vilkėdami smokingą geriausiai atrodysite su lakuotos ar blizgios odos batais, be to, tik su raišteliais, – pataria Ž. Maslauskas. – Raišteliai turėtų būti suvarstyti ne eglutės forma, o horizontaliai. Verstos odos batus labiau tiktų avėti prie laisvesnės, neįpareigojančio stiliaus aprangos. Įsispiriami, be raištelių batai tą ir reiškia – bėgte, greitai juos įsispyrus. Tad jie tinka tik kasdienai, o ne priėmimams. Kaip ir batai su sagtimis ant šono – juos avėkite kasdien ir laisvalaikiu.“

O kokie reikalavimai keliami moterų avalynei? Moteriška avalynė su plonais kulniukais tinka tik vakariniams renginiams ar ypatingoms šventėms. Vadinamuosius baleto (bekulnius) batelius galima avėti prie visų stilių drabužių, išskyrus klasikinius kostiumėlius. Vilkėdamos tokį kostiumėlį patogiausiai jausitės ir geriausiai atrodysite su bateliais, kurių kulnų aukštis – 4–6 cm (be to, patariama rinktis batelius stambesnėmis pakulnėmis). Tokia avalynė gali būti tiek lygios, tiek verstos odos.

„Labai gerai, – tęsia savo ekskursiją po avalynės pasaulį pašnekovas, – kai žmonės žino, kada galima avėti batus be kojinių ar pėdkelnių. Kojinių vyrams tikrai nereikia dėvint šortus, ypač kai avimi mokasinų stiliaus batai. Moterys gali nemūvėti pėdkelnių vasarą, kai vilki lengvus drabužius ir prie jų priderina batelius atviromis nosimis, ypač laisvalaikiu ir kai būna karšta. Tačiau oficialių priėmimų bei vakarinių švenčių metu nedera eiti „basomis“.

 

Svarbu tinkamai prižiūrėti

Per 24 savo darbo metus batų meistras padarė nelinksmą išvadą: batų pasiūla vis gausėja, o jų kokybė prastėja. Žano nuomone, tikri odiniai batai, pagaminti iš ganėtinai gerų medžiagų, negali kainuoti mažiau negu 70–100 eurų. Patariama turėti po dvi poras kiekvieno sezono batų – vasarinių, žieminių ir demisezoninių. To, kad batai yra pasiūti iš gerų medžiagų ir pagal visas avalynės gamybos taisykles, dar maža, norint, jog jie tarnautų ne vieną sezoną.

Itin svarbu tinkamai prižiūrėti batus. Per naktį jiems tikrai užtenka išdžiūti ir pailsėti, nes geromis priemonėmis prižiūrimi odiniai batai nesugers tiek drėgmės, kad oda per naktį nespėtų išdžiūti. „Turint tik tris poras batų, svarbiausia, kad žieminiai ir demisezoniniai batai būtų odiniai, – sako Ž. Maslauskas. – Beje, sušlapusių batų neskubėkite džiauti ant radiatorių. Leiskite jiems išdžiūti savaime, prikišę į jų vidų popierinių rankšluosčių ir pastatę juos per 5–10 cm nuo radiatorių ar ant šildomųjų grindų. Jei žieminiai ar demisezoniniai batai per naktį nespėja išdžiūti, išeitis tik viena – neapsiriboti viena pora avalynės per šaltąjį ar šlapiąjį metų sezoną.“

Kas būtų, jei batus teptume rankų ar veido kremu? Pašnekovas į klausimą atsako visų pirma klausimu: „O kas būtų, jei batų ar automobilių tepalu teptume kūną? Tas pats atsitinka, kai batus tepame ne batų tepalu. Tokiuose kremuose esantys riebalai gali palikti neišvalomų dėmių. Taip pat privalu žinoti, kad nors kai kurie tepalai yra skirti batams tepti su kempinėlėmis, jie tinka tik kulnams nublizginti. O batų viršų taip valyti galima tik esant reikalui, kai negalima pasirodyti su nešvariais batais. Mat šiose priemonėse yra daug medžiagų, kurios labai išsausina odą, o ne maitina. Dažnai naudojant tokias priemones batų oda ilgainiui praranda pirminę išvaizdą ir batų paviršius suskeldėja.“

 

Trūksta informacijos

Batų meistro nuomone, daugumos masinės gamybos avalynės kokybė – gana prasta. Ir tam nereikia jokių rimtų tyrimų: jei batų pora kainuoja 100 Lt, atėmus 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, pardavėjui lieka 79 Lt. Tad Žanas retoriškai klausia: „Iš kokių medžiagų galima pasiūti kokybiškus batus už tokią sumą? Juk juos reikia ne tik pagaminti, bet dar ir atvežti, neretai ir reklamuoti. Tačiau kai kurių kitų batų kainos – nerealiai išpūstos.“

Beje, pagal vartotojų teises ginančius įstatymus, batai prekybos vietose turi būti paženklinti specialiais lipdukais – kad žmonės galėtų bent šį tą atskirti: jų viršus odinis ar ne? Paprastas žmogus niekada nenustatys, iš ko pagaminti padai – iš natūralaus kaučiuko ar žymiai pigesnio plastiko? Juk plastikiniai padai visai netinka šaltuoju metų sezonu, kai yra minusinė temperatūra. Tuomet nuo šalčio tokie padai dar labiau sukietėja ir neretai lūžta. Taip vos ne pirmąją avėjimo savaitę išeina iš rikiuotės visiškai nauji batai. O štai vadinamosios termogumos padai visada būna elastingi ir minkšti, net esant –20 laipsnių. Tačiau tokius padus nuo nekokybiškų plastikinių atskiria tik batsiuviai...

 

Parengta pagal žurnalą „Savaitė"